maitoti

máitoti, -oja, -ojo tr., maĩtoti 1. Kos48, Kp varginti, kamuoti, kankinti: Kam maĩtoji katę, paleisk! Grž. Su tokiu vežimo prikrovimu tik arklius be reikalo maĩtoji Sdb. | refl.: Kam aš čia vienas su tais rąstais máitosiuos Kl. Matei žmogų maitojantis su visais sopuliais brš. 2. gadinti: Menkas kriaučius – tik medžiagą máitoja Skd. Kam dar obuolius maitoji kandeliodamas, jei nenori valgyti! Vj. | refl.: Man akys máitojas (genda) Škn. 3. niekinti, bjauroti: Paskui ėmė šventas indas maitoti S.Dauk. Ji kelianti kerštą prieš lenkus ir maitojanti artimą A1883,219. 4. refl. darkytis, derkliotis: Ana máitojas su krinolinomis, kad vėjis išpūstum rietų tarpus J. Su tais drobužiais visaip dabar mergos máitojas Krkl. 5. niekus dirbti, prastai ką daryti: Máitoti yra niekų darbus dirbti, t. y. mekiuoti J. | refl.: Máitotis yra dirbti kaip ne savo nagais J. Ko máitojies, t. y. nesugebi ką padirbti! J. Ne tu máitokis, ne ką, tėvali, nemokėdamas nepataisysi Sd. Ko máitojys?! Jei dirbi, dirbk kaip žmogus Plt. 6. refl. nerimtai elgtis, vaipytis, maivytis, išdykauti: Užginsiu maitotis, į kvailius žiopsoti Žem. Jaunieji grįžta klykaudami, juokaudami, besimaitodami Vaižg. Vienas máitojas, durniu pasivertęs, o kiti kvaka Užv. Eitum verčiau pri kito darbo, nei čia máitotumys Skd. Ko čia máitojys, ar neisi gulti! KlvrŽ. Vaikiai talkoje tiktai máitojasi, darbo gi nedirba Sr. | Diena šioki, diena toki – vis maĩtojasi ir maĩtojasi (apie nepastovų orą) Šl. 7. valkioti, kilnoti: Nemáitok viens, ateis Jonis padėti Kal. Atiduosiu valdžiai grūdus, nebreiks bemáitoti Krtn. Ligonį maitoti, t. y. kilnoti J. \ maitoti; apmaitoti; įmaitoti; išmaitoti; numaitoti; pamaitoti; pymaitoti; primaitoti; sumaitoti; užsimaitoti